pašalpa

pašalpà sf. (3^b) K, Šv, Pgr, Jrb, pãšalpa (1) Slnt, pašálpa (1) 1. SD273, R materialinė parama (pinigais, maistu ir pan.): Ana jąją nutrėmė, kad ji ten negalia lankytis ir pašalpos, t. y. gyvolių, javų, drabužių gauti J. Dabar jam gyvai reikalinga ir pinigų pašalpa J.Jabl. Nelaimėje kokioje ir pašalpą gausi Žem. Senutė motina gavo vienkartinę pašalpą rš. Mums nė jokios pãšalpos neduoda Trg. Vaikščiojo par kiemus, pašalpos ieškodama M.Valanč. Su savo protu ir gerų žmonių pašalpa, stipriai dirbdami, po kelių metų vėl pragyveno S.Dauk. Elgetauja peno, palinksminimo ir pãšalpos pasaulip DP105. Badų metais kiek karalius devė pašalpõs (ps.) Žr. ║ teikiama nauda: Marė paduoda ir kitą branginamą pašalpą – marės kerpes A1884,265. 2. SD279 pagelbėjimas, padėjimas, prisidėjimas: Dovanai Friderikas šaukė pašalpos visų karalių Gmž. Magometas su pašalpa aklai klausančių jo šalininkų pamušė iš lengvo visą Arabiją Gmž. Tik su lietuviškos (= lietuvių) kalbos pašalpa įrašą išgvildenti galima A1885,30. Draugija galėtų ... suteikti gana daug pašalpos lietuvių literatūros kalbai LTII617. | Visą pãšalpą [sirgdama] turėjau su ramulėms Vn. ║ moralinė pagalba, dvasios pastiprinimas: Mes tame pasaulyje ... vargamus ... paduoti esme, ižg kurių negalėtumbime išeit be ypačios malonės ir pašálpos jo DP619. Pigai to lobio prikasimės su pãšalpa Viešpaties DP525. Teodozijus ... ant ašutinės gulėjo ... ir šventųjų pãšalpos ... prašė DP540. Ir naktį tavęsp neperstoju šaukti, tačiau pašalpos negaliu sulaukti SGII7. 3. (neol.) gram. tarnybinė, nekaitoma kalbos dalis: Pašalpos (particulae), arba kalbos dalys nelankiosios S.Dauk.